Pačiame Juodkrantės centre, ant mišku apsigobusios senosios parabolinės kopos apipintas legendomis takas seka medinių figūrų pasaką. Tai Raganų kalnas, skirtas tiek vaikams tiek jų tėveliams. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos karstyklės ir sūpuoklės.
Viena gražiausių senųjų parabolinių Juodkrantės kopų vadinama Raganų kalnu. Kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m aukščio viršūnę. Iš čia matyti spinduliuojanti jūra, o pro pušų kamienus ir eglių skaras prasišviečia marios.
Anksčiau kopos pietų ir rytų šlaitai nebuvo apaugę mišku, nuo viršūnės atsiverdavo nepaprastas smėlynų ir vandenų reginys. Šioje vietoje XIXXX a. pr. Lietuvininkai mėgdavo švęsti Rasas, arba Jonines, linksmindavosi visą trumpiausią metų naktį iki pat saulei patekant, ieškodavo paparčio žiedo.
Raganų kalną mėgo ne tik žmonės sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos. Net pati raganų deivė Ragė apsilankydavusi čia į metinių trumpųjų naktų sąskrydžius. Tada jau saugokis, žmogau, raganų burtų: žmonės kalba, kas jos netik išgąsdinti ir paklaidinti, bet ir sausrą, liūtį ar krušą atsiųsti, saulę užtemdyti, žmogų akmeniu paversti galinčios... Ši vieta ypatinga tai mistinio ir realaus pasaulio paribys, čia atgyja vaizduotė, atbunda kūrybinės galios.
Nuo 1979 m. iš visos Lietuvos atvykdave liaudies meistrai išdrožė plačiose apylinkėse šimtmečius gyvavusių legendų ir pasakų veikėjus ir apgyvendino juos pasagos formos take. Dėka tokių nepaprastų gyventojų Raganų kalnas atgijo. Dabar, kone kasmet, atvyksta meistrai, restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. Visas šis didžiulis ansamblis daugiau nei pusę tuzino ąžuolo skulptūrų su kalvių darbo pagražinimais liaudies meistrų dovana Juodkrantei! Lietuvai! Visiems čia apsilankantiems!
Raganų kalną gamta pati padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje takas platus, saulėtas. Čia gyvena gerieji įžymūs pasakų veikėjai kaip milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesutė Elenutė, žvejys Kastytis, ištikimai savo vyro laukianti pati. Pačioje kalno viršūnėje pasakos apie Neringą ir Naglį veikėjai. Einant toliau, nuo Varlių lietaus takelis susiaurėja ir aptemsta prasideda "velniava": slibinai, pro pragaro vartus iš bedugnės išniręs žengia Liuciferis, raganos su velniais. Apačioje status skardis, žemyn baisu ir pažvelgti ... Nusileidus nuo tako giedančio gaidžio skulptūra rodo, jog čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi. Takas išplatėja ir prašviesėja. Čia pat smagi gegužinė, griežia kaimo muzikantai, sukasi poros. Dar toliau žaidimai, supynės, lipynės vaikams.
|